- pabaigti
- pabai̇̃gti vksm. Pabai̇̃gti derýbas.
.
.
pabaigti — pabaĩgti, ia, pàbaigė 1. tr., intr. ką padaryti, privaryti, prieiti iki galo: Pàbaigiau valgyti (visiškai pavalgiau) Pn. Pabaigė amžių prie jų BsPIV34. Strošnos balos – nepabaĩgiamos! Ds. Veizdėkig, kaip toli sunkesnė kančia niekad… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabaigtinis — pabaigtìnis, ė adj. (2) Jn baigtinis, baigtas, galutinis: Juo pažymim būtąjį baigtinį, arba pabaigtinį veiksmą J.Jabl. Pabaigtìnis ištaisymas BŽ118. Šį metą iš tos pievos kaimynas parvežė pabaigtìnį (paskutinį) šieno vežimą NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
pabaigtinės — pabaigtìnės sf. pl. (2) žr. pabaigtuvės 2: Geras pabaigtinès iškėlė NdŽ. Rugius nupjovėm, tai pabaigtìnės NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
pabaigimas — pabaigìmas sm. (2) 1. → pabaigti 1: Pabaigiau arti, bet kas iš to pabaìgimo, kad šlapia, negaliu sėt Kp. 2. refl. → pabaigti 3 (refl.): Pasibaigìmai gi tavo – kaip giltinė Kp. ║ nusigyvenimas: Kad nepamislytų apie uošvio pasibaigimą, pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
parbaigti — parbaĩgti, ia, par̃baigė 1. intr. pabaigti (eiti, važiuoti, vežti): Kaip čia parbaĩgus eit? Antš. Parbaigė važiuot namo BM29. | refl.: Vakar parsìbaigiau vežti paskutinius rugius Pn. 2. tr. nuvarginti, pribaigti: Mano akys no siuvimo visai… … Dictionary of the Lithuanian Language
perbaigti — intr. pabaigti: Visas malkas perbaigiau vežt iš anos pusės Kp. | refl.: Pastumdyk nedėgulius, tegu persibaigs kūrentis Srv. baigti; apibaigti; atbaigti; įbaigti; išbaigti; nubaigti; pabaigti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įbaigti — įbaĩgti, ia, į̃baigė tr. 1. pajėgti baigti, pabaigti: Bulbos neį̃baigtos vagot Kp. Įbaĩkim lovą nešt pirkion, nepalikim priemenėje Š. Dar neį̃baigėm rugių sėti Ds. | refl.: Padėk man nunešt į namus, o vidun tai aš pats įsibaĩgsiu [nešti] Š. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
apibaigti — apibaĩgti, ia, apìbaigė 1. tr. padaryti ką iki galo: Apìbaigėm rugienas arti Š. Apibaĩkim šitą eželę, ir daugiau neberavėsiu Ds. | refl.: Jau eikit namo, aš vienas apsibaĩgsiu art Ėr. 2. refl. kiek susivartoti, išsieikvoti: Į pavasarį visur… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkeliauti — 1. tr. apeiti ar apvažiuoti: Apkeliavaũ šmotą kelio, t. y. apvažinėjau J. Juras Baublys buvo apkeliavęs pusę pasaulio V.Mont. Daug apkeliavo ir proto nesurado Žl. Apkeliavo visus miestus ir miestelius NTMt9,35. 2. refl. K atlikti, pabaigti… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkepurėti — tr. 1. BŽ616 apmauti kepure galvą. | refl.: Reik eiti neapsikepurėjus, ale galva nuoga P. 2. rugių gubas apdengti pėdais, kad neįlytų: Apkepurėkiam rugius, gal pradėti lyti Lkv. Jau vakar vakarą apkepurėjom rugius Slnt. Rugius reikia sausus… … Dictionary of the Lithuanian Language